Lietuviai pelno technologijų entuziastų simpatijas – susipažinkite su inovacijomis, keičiančiomis mūsų kasdieninio vartojimo, kelionių, mitybos, laisvalaikio ir sveikatos priežiūros įpročius. Kauno startuolių apdovanojimų 2023 nominantų dvyliktukas pristato savo inovacijas 4 kategorijose: Metų naujokas, Metų inovacija, Už tvaresnį pasaulį ir Metų startuolis.
„Ko gero, pats sunkiausias kelias startuoliams, vystantiems technologijas ir verslą, yra pirmieji 18 mėnesių. Jeigu išgyveni, atlieki pirmuosius pardavimus, pritrauki pirmuosius klientus ar investuotojus, vadinasi, pataikei į rinkos pulsą ir judi į priekį. Kiekvienais metais „Tech-Park Kaunas” kartu su miesto ir šalies startuolių ekosistemos partneriais inicijuoja inovacijų pasiekimų apžvalgos renginį. Taip norime apdovanoti ryžtingus kūrėjus, sprendimais išsiskiriančias drąsias startuolių komandas. Tik apjungdami ekosistemos dalyvių pajėgas, galime padaryti Kauną vienu iš patraukliausių giliųjų technologijų miestų Europoje“, – sako „Tech-Park Kaunas” direktorius Paulius Nezabitauskas.
Viena didžiausių startuolių bendruomenių Lietuvoje,„Tech-Park Kaunas”, kartu su partneriais Kauno ekonominės plėtros agentūra „Kaunas IN“, Asociacija „Santakos slėnis“, „SAMSUNG parduotuvė“, Inovacijų agentūra, Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU), Kauno technologijos universitetu (KTU), Vytauto Didžiojo universitetu (VDU), Lietuvos energetikos institutu lapkričio pradžioje kvietė kūrėjus nominuoti startuolius.
Šiais metais pateikta beveik 40 kauniečių komandų ir verslo įmonių paraiškų. Organizatoriai pristato komisijos atrinktas finalinio dvyliktuko komandas. Skaitytojų balsai kartu su Kauno startuolių ekosistemos lyderių vertinimu nulems, koks nugalėtojų ketvertukas debiutuos šventiniuose Kauno startuolių apdovanojimuose ir „Kaunastic Startups Meetup #10“ renginyje gruodžio 6 d.
„Dar metų pradžioje, kalbėdami su Kauno startuolių bendruomene, supratome, kad mieste trūksta gyvų renginių, kur žmonės galėtų susitikti, keistis žiniomis ir kontaktais. Dėl to pradėjome organizuoti „Kaunastic Startups Meetups“ kasmėnesinius bendruomenės susitikimus, į kuriuos kviečiame visus bent šiek tiek besidominčius inovacijomis ir verslumu. Į pirmus devynis renginius jau atėjo daugiau nei 500 unikalių lankytojų, daugelis jų – ne vieną kartą. Tai rodo milžinišką Kauno potencialą. Manau, artėjančiais metais čia matysime didelį startuolių skaičiaus augimą. Visa tai puikiausiai atspindi ir Kauno startuolių apdovanojimai, kuriuos rengiame kartu su „Tech-Park Kaunas“, – apibendrina „Kaunas IN” agentūros Verslo skyriaus startuolių ekosistemos projektų vadovas Gytautas Kulakauskas.
Balsavimas atviras iki gruodžio 4 d. Balsuokite: Kaunostartuoliai.lt.
Gruodžio 6 d. 17 val. vyks šventinis Kauno startuolių apdovanojimų ir „Kaunastic Startups Meetup” #10 renginys, kurio tiesioginę transliaciją kviesime stebėti „Delfi” portale.
Šiuolaikiniai automobiliai – tarsi kompiuteriai ant ratų su begale informacijos. „Tech-Park Kaunas” bendruomenės narių, startuolio „MBito“ sukurtas išmanusis diagnostikos įrenginys leidžia ne tik diagnozuoti automobilio sistemas, bet ir keisti parametrus koduojant, aktyvuoti vartotojo norimas funkcijas vos keliais paspaudimais savo išmaniajame telefone.
„Ši inovacija stengiasi pakeisti nusistovėjusią praktiką, kad automobilio diagnostika, remontas ir tobulinimas yra sudėtingas, daug laiko ir finansų reikalaujantis procesas. Norime perkelti automobilio diagnostikos galimybę į kiekvieno vartotojo rankas ir leisti jiems geriau pažinti savo automobilį“, – teigia „MBito“ vadovas ir bendrakūrėjis Vilius Vaičiūnas.
Startuolio komanda dalyvavo akceleravimo programoje ir pritraukė riziko kapitalo fondo „FIRSTPICK“ investicijų. Šiemet kauniečiai smarkiai išplėtė klientų tinklą – lietuvių sprendimą įsidiegė daugiau nei 40 šalių „Mersedes-Benz“ automobilių mėgėjai.
Skubantys ir nuolat užsiėmę dažnai pamirštame apie sveikatai palankesnius sprendimus. Pavyzdžiui, praturtintas naudingomis medžiagomis maistas gali ne tik pagerinti kasdienę mitybą, bet ir apjungti skirtingų šalių maisto kultūrų privalumus. Kauniečių, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentų komanda susibūrė į „Natto-yo“ startuolį, kuriantį sveikatai palankesnį maistą iš fermentuotų sojų.
„Esame dalyvavę „BSV“ inkubacinėje programoje, kurios metu pavyko sukurti tarptautinį ryšį su Japonijos maisto kultūrai būdingo produkto natto gamintojais „Amakusa natto“ ir, pritaikę tam tikrus maisto apdorojimo metodus, pasiūlėme naują produktą“, – metų progresą apžvelgia startuolio komandos narys Lukas Kalvaitis.
Kūrėjai taip pat dalyvavo gyvybės mokslų sektorių Baltijos šalyse suvienijančiame „Life Science Baltics 2023“ renginyje ir buvo atrinkti į perspektyviausių sprendimų šešetuką.
Dėmesys emocinei sveikatai tampa vis svarbesniu kasdienybės aspektu. Kaip technologijų pagalba ugdyti emocinį intelektą, lavinti savistabą, atrasti sau tinkamus ir profesionalią pagalbą galinčius suteikti specialistus, sugalvojo Kauno technologijos universiteto „KTU Startup Space” įsikūrusi „Meetelp“ komanda. Taip prasidėjo psichologinę pagalbą teikiančiųjų ir savo emocine savijauta besirūpinančiųjų susitikimo platformos istorija.
„Ši platforma prisideda prie socialinės stigmos mažinimo – mūsų emocinė sveikata ir gerovė neturėtų būti „apaugę“ neigiamais stereotipais ar suvokiami kaip vengtina tema. „Meetelp“ platformoje ieškantys psichikos sveikatos priežiūros paslaugų gali rasti tinkamą psichologą ir sėkmingai inicijuoti bendravimą. Įdomu tai, kad mūsų sprendimas siūlo naują būdą užmegzti ryšį su geriausiai asmeniui tinkančiu psichologu. Atsižvelgdami į vartotojo terapijos lūkesčius, atkreipiame dėmesį į asmenybę bei patirtį, sprendžiant problemą“, – akcentuoja startuolio vadovas Rimas Povilaitis.
Startuolis šiemet buvo atrinktas dalyvauti Švedijos technologinių sprendimų akceleratoriuje „Digitalwell“. Tai atvėrė kelius į plėtrą Skandinavijos regione.
Saulės energetikos plėtra ir verslo sektoriaus susidomėjimas aplinką tausojančiais sprendimais atveria kelius ir kitų sričių inovacijoms. Vienas tokių pavyzdžių yra saulės elektrinių priežiūra, kurią gerokai palengvina tinkamai nuo teršalų apsaugančios dangos.
Mokslininkų grupė iš Kauno technologijos universiteto Medžiagų mokslo instituto, po keleto metų trukusių bandymų, šiemet sukūrė dulkes ir aplinkos teršalus atstumiančią dangą. Komanda taip pat pateikė paraišką Europoje galiojančiam ir mokslinį indėlį apsaugančiam patentui gauti.
„Mūsų danga išsiskiria iš kitų tuo, kad pilnai atstumia vandenį. Tai mes pasiekiame paprastais ir nebrangiais būdais, naudodami aplinką tausojančias medžiagas. Be to, tokia danga padidina ir saulės energijos išgavimo efektyvumą, lyginant su nepadengtu paviršiumi“, – pastebi „Zinotech“ vadovas ir bendrakūrėjis dr. Simas Račkauskas.
Aplinkoje, kurioje ribojamas GPS ar kitoks komunikacijų ryšys, pavyzdžiui, karinio konflikto zonose, technologijų kūrėjai ieško būdų, kaip tinkamai atlikti norimus veiksmus ir dalintis informacija. Kauno Technologijos universitete susibūrusi startuolio „Cumulatis“ komanda sukūrė bepiločių dronų platformą „SPYKE U.A.V“.
„Tai kompaktiška, greitai paleidžiama sulankstomų sparnų dronų platforma, specialiai sukurta greitai ir nebrangiai gamybai. Dėl greitos iteracijos galimybių šis sprendimas itin palankus žvalgybai, pasienio paieškos misijoms ar teritorijos apsaugai, kai reikia greičio ir lankstumo“, – sako „Cumulatis“ komandos atstovas Mindaugas Dagilis.
Drono platformoje įrengtos autonominės radijo ryšio tyliosios žvalgybos funkcijos. Taip šis prietaisas gali atpažinti objektus ir sudaryti žemėlapius ten, kur ribojamas GPS. Startuolio sprendimą „TECHNORAMA 2023“ įvertino investuotojų bendruomenė. Sprendimas pelnė rizikos kapitalo fondo „Baltic Sandbox Ventures“ prizą.
„Techlinija“ startuolio personalizuota protezavimo įmovos reguliavimo sistema
Norėdami galūnių protezus pritaikyti pacientams, ortopedijos technologai įmovas vis dar modeliuoja rankomis. „Tai yra brangu, kenkia technikų sveikatai, teršiama aplinka. Mūsų kuriama automatizuota protezavimo įmovos reguliavimo sistema leis sumažinti gamybos kaštus, saugos ortopedijos technikų sveikatą ir aplinką bei pagerins protezo įmovos perimetro tikslumą ir tinkamumą pacientui. Šis sprendimas yra ypač aktualus šiandien, kai brutaliame kare Ukrainos kariai susiduria su galūnių traumomis kasdien“, – sako sprendimą kuriančio „Techlinija“ startuolio vadovė Rosita Makauskienė.
Startuolio komanda bendradarbiauja su Kauno technologijos universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojų ir inžinierių komandomis, mokslininkais. Technologijų pagalba modeliuojami protezai yra inovatyvi idėja galūnių protezavimo rinkoje. Tokį sprendimą įvertino ir tarptautinio ES „Horizontas 2020“ programos „Urban Tech“ akceleratoriaus komanda, suteikusi investiciją prototipo vystymui ir testavimui.
Pasauliui išbandant veikiančius žiedinės ekonomikos pavyzdžius, technologijų kūrėjai ieško būdų, kaip keisti mūsų įpročius ir prisidėti prie tvaresnio daiktų panaudojimo. Viena tokių iniciatyvų – elektronikos prietaisų pasai, kurie aiškiai nurodo galutiniam vartotojui svarbią informaciją ir užtikrina panaudotos bei atnaujintos (angl. refurbished) elektronikos kokybę.
„Mūsų kuriamas sprendimas suteikia daugiau galios kiekvienam vartotojui. Skatiname naudoti atnaujintą elektroniką, suteikdami daugiau informacijos, kaip prietaisi buvo atnaujinti. Sukuriame etiketes su visa elektronikos istorija, ją įvertiname ir padarome prieinama būsimiems pirkėjams.Taip ne tik kuriame atnaujintos elektronikos sertifikavimo praktiką, bet ir prisidedame prie elektroninių šiukšlių mažinimo“, – naujovę pristato „Minthive“ vadovas ir bendrakūrėjis Gytis Stakėnas.
Startuolio sprendimu susidomėjo investuotojų bendruomenės. O komanda aktyviai dalyvauja Europos Šiaurės šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir kitose valstybėse vykstančiose tvarumo bei žiedinio dizaino sprendimus pristatančiose konferencijose, kur supažindina su šiuo sertifikavimo sprendimu. Lietuvių kuriamą inovaciją taiko ir mūsų šalyje veikiančios el. parduotuvės tokios kaip „Varlė.lt“, „Bigbox.lt“, „Skytech.lt“, „Pigu.lt“.
Šis žaidimas apjungia tradicinius stalo žaidimus su išmaniosiomis technologijomis, kurios papildo žaidžiančių dalyvių patirtį. Kūrėjai siekia įgalinti bei įtraukti regėjimo negalią turinčius asmenis ir taip suteikti galimybę išbandyti naujus laisvalaikio praleidimo būdus.
„Pagal Amerikos Aklųjų Fondo atlikto tyrimo duomenis, tik 1 iš 10 neregių žmonių geba skaityti Brailio raštą. Atlikdami rinkos analizę pastebėjome, jog laisvalaikio užsiėmimų, leidžiančių lygiavertiškai įtraukti ir regėjimo negalią turinčius asmenis už prieinamą kainą išties trūksta. Mūsų produktas atsižvelgia į šių dienų aktualijas ir siūlo inovatyvų sprendimo būdą – tai pirmas tokių stalo žaidimų pavyzdys, kurio taisyklės, siužetas ir užduotys yra pateikiamos mobiliojoje aplikacijoje “, – sako „Kondigno“ žaidimo kūrėjas Justinas Blažukas.
Kurdama žaidimą komanda aktyviai bendradarbiavo su regėjimo negalią turinčiais žmonėmis, Lietuvos Aklųjų ir Silpnaregių sąjunga, Vytauto Didžiojo Universiteto mokslininkais bei stalo žaidimų entuziastais.
Mokytojai ieško šiandienos kartai įdomių, patrauklių būdų perteikti mokomąją medžiagą. Vienas tokių sprendimų – platforma tabularasa.lt. Tai inovatyvi, internete sutelkta Lietuvos mokytojų ir edukatorių bendruomenė, prie kurios prisijungę vartotojai gali dalintis savo pačių sukurtais, lietuviškais mokymo priemonių ištekliais kitiems pedagogams ar mokinių tėveliams.
„Platformoje – jau beveik 9500 registruotų vartotojų, kurie daugiau nei 120 000 kartų parsisiuntė 3000 įkeltų skaitmeninių paruoštukų. Prieš metus Klaipėdos regione įgavome socialinio verslo statusą ir buvome pripažinti socialinę misiją Lietuvoje nešančių verslų bendruomenėje. Bet šiais metais plečiamės laikinoje sostinėje ir įsitraukiame į veiklą, komunikuodami Kauno mieste“, – sako startuolio įkūrėja dr. Rasa Mardosaitė.
Per porą metų platforma išsiplėtė. Nuo vos kelių mokytojų veiklos išaugo į nuolat idėjomis ir paruoštukais besidalinančią tūkstantinę švietimiečių bendruomenę. Skaitmeninės platformos augimą skatina ir konsultuoja Lietuvos vienaragių ir startuolių verslo vystymo ekspertai, „Vinted“, „Coherent Solutions“, Kauno technologijos universiteto marketingo ir verslumo mokslininkai, Inovacijų agentūros konsultantai.
Sveikatos inovacijų ekspertai „Fitodenta” šiemet pristatė burnos ertmės gijimą po odontologinių operacijų skatinantį produktą. Produkto kūrėjai inicijavo patentą, o sėkmingi tyrimai teikia vilčių, kad produktas bus pripažintas ir užsienio rinkoje. Komanda atliko klinikinį tyrimą, kuris patvirtino 40 proc. spartesnį gijimą po operacijų. Produktą kūrėjai planuoja siūlyti ne tik Lietuvos pacientams, bet ir odontologijos kabinetams Vokietijoje ir Šveicarijoje, kadangi šių šalių vartotojai ypač atviri botaniniams preparatams, homeopatijai ir natūraliai medicinai.
„Tikimės, kad tai gali tapti efektyvia alternatyva pooperacinei pacientų priežiūrai. „Fitodenta“ produkto natūralios kilmės veikliųjų medžiagų efektyvumas yra patikrintas klinikiniu vartotojų tyrimu. Pradinė inovacijos mintis kilo, siekiant sumažinti antibiotikų vartojimą pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, tačiau tyrimų metu paaiškėjo, kad produkto prototipas pagreitinti gijimą net 40 proc.“, – sako „Fitodenta” direktorius Tomas Andrejauskas.
Produktas yra skirtas naudoti po danties šalinimo, implantacijos ar kitų odontologijos procedūrų, kurios palieka žaizdas ir tinimą. Patentuojamos „Fitodenta“ preparatų formulės yra pagrįstos natūraliomis augalinės kilmės medžiagomis. Kūrėjų komanda glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu (LSMU) bei biochemijos srities mokslininkais.
„RITUAMI“ funkcinį maisto produktą su įkapsuliuotais vitaminais ir mineralais gaminantis „WeZoop“ startuolis
Visuomenėms ieškant oraus amžėjimo sprendimų ir kaip kuo ilgiau išlaikyti aktyvų, pasitenkinimą gyvenimu suteikiantį kasdienybės ritmą, mokslininkai inovuoja, siekdami pagerinti mūsų kasdienius valgymo įpročius. Bendradarbiaudamas su Kauno technologijos universiteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkais „WeZoop“ startuolis kuria inovatyvų funkcinį maistą, padedantį mažinti sveikatos sutrikimų bei ligų atsiradimo riziką, kylančią dėl nepakankamos mitybos.
„Dažnas, slaugantis vyresnio amžiaus žmones pastebi, kad jiems sunku valgyti kietą maistą ir dėl to nukenčia maitinimosi kokybė. Kuriame „RITUAMI“ funkcinį maisto produktą, kurio pagrindas yra graikiškas jogurtas su įkapsuliuotais vitaminais ir mineralais, kurio vienos pakuotės dozė užtikrina visą reikalingą dienos raciono vitaminų A, D3, B12, C, B9 bei mineralinių medžiagų seleno ir cinko kiekį. Toks produktas nėra tik mitybos gerinimas, tai patenka į vis labiau sveikatos sektoriuje analizuojamą maisto, atliekančio ir medicininių funkcijų, nišą“, – teigia startuolio vadovė Sima Giržadaitė.
Jai antrina ir komandos narys, KTU doktorantas Marius Užupis, kartu su mokslininkais ieškantis tvarių būdų padidinti vitaminų ir mineralų įsisavinimą žmogaus organizme: „Galime pasidžiaugti, kad šiemet buvome atrinkti iš daugiau nei šimto perspektyviausių visos Europos maisto technologijų sprendimų kūrėjų ir vieninteliai iš Lietuvos, kartu su dar devyniais startuoliais dalyvauti „EIT Food“ startuolių akseleravimo programoje Izraelyje, Haifoje“. Dalyvavimas programoje ne tik papildė verslo kontaktų sąrašą, bet ir suteikė galimybę bendradarbiauti su Izraelio technologijų institutu.
3D spausdinimą atranda vis daugiau edukacijos, sveikatos priežiūros, pramonės ar net pramogų sektorių. Šiuo metu rinkoje sparčiai populiarėja itin tikslūs stereolitografiniai 3D spausdintuvai naudojantys skystas dervas, o rinkoje vis auga patvaresnių spausdinimo medžiagų poreikis. Kauniečių komanda „AmeraLabs“ kuria ir gamina už kokybę ypač vertinamas 3D spausdinimo dervas ir pastebi, kad vieni labiausiai tokius sprendimus taikančių sektorių yra odontologijos ir stalo žaidimų kūrėjų įmonės.
„Šiemet augome – komanda išaugo nuo trejų iki dešimties žmonių, persikėlėme į erdvias, modernias, specialiai mūsų veiklai pritaikytas patalpas ir pirmą kartą pristatėme savo produktus didžiausiose parodose. Be to, gavome „ISO“ kokybės sertifikatą ir „CE“ ženklinimą mūsų naujai kuriamoms medicininėms medžiagoms. Džiaugiamės, kad geriausias mūsų vertintojas yra rinka ir nuolat grįžtantys klientai. Siunčiame savo produktus iš Kauno į visą pasaulį ir esame pastebimi dėl funkcinių savybių – spausdintų modelių tvirtumo, patvarumo ir pritaikomumo“, – akcentuoja „AmeraLabs“ bendrakūrėjis Andrius Darulis.
„AmeraLabs“ profesionalų komanda taip pat prisideda prie visuomenės švietimo 3D spausdinimo srityje, kuria naudingą informatyvų turinį, aktyviai konsultuoja 3D spausdinimo klausimais, atsako į bendruomenės klausimus ir prisideda prie edukacinių renginių visame pasaulyje.
BALSUOKITE: https://kaunostartuoliai.lt/nominantai