Dirbtinio intelekto banga Kauno neaplenkė – technologijos kuriamos vis greičiau
Kaunas kelioms dienoms buvo tapęs vieta, kur susitinko daugiau nei 150 kūrėjų iš medicinos, informacinių technologijų ir dirbtinio intelekto sričių. Tačiau tokie renginiai nėra tik intensyvus savaitgalis – jie yra platesnio proceso dalis. „Tech-Park Kaunas“ kartu su partneriais jau kelerius metus nuosekliai taiko hakatono formatą, kurį papildo technologijų sprendimų akceleravimo programos. Šis modelis kasmet prisideda prie daugiau nei 20 naujų verslų atsiradimo.
Kaune vykęs „Tech_Champ 2026”, kuriame per 48 valandas komandos sprendė įmonių keliamus technologinius iššūkius ir vystė savo idėjas, šiame procese veikia kaip pradinis etapas – vieta, kur sprendimai tikrinami realiomis sąlygomis. Tolimesnis jų vystymas vyksta jau už hakatono ribų, tačiau būtent čia atsiranda pirmasis postūmis.
Tai rodo ir ankstesnių metų pavyzdžiai. „BrainPredict“ komanda po dalyvavimo hakatone įkūrė įmonę ir toliau vysto dirbtiniu intelektu bei medicininių vaizdų analize grįstą sprendimą smegenų ligų rizikai vertinti. Šiemet komanda grįžo jau su nauju produktu.
BrainPredict
Dirbtinis intelektas: ne privalumas, o starto linija
Jeigu prieš kelerius metus dirbtinis intelektas hakatonuose dar buvo laikomas išskirtiniu pranašumu, šiandien jis tampa baziniu įrankiu.
„Dirbtinis intelektas jau yra visur aplink mus – mūsų telefonuose, kompiuteriuose ir serveriuose“, – teigia hakatono svečias ir mentorius Apostolos Tsetoglou.
Tačiau esminis pokytis slypi ne technologijų prieinamume, o gebėjime jas pritaikyti. Tai atsispindėjo ir komandų darbuose – dirbtinis intelektas tapo sprendimų pagrindu, o ne papildoma funkcija.
Technologijų prieinamumas šiandien yra precedento neturintis, todėl konkurencinis pranašumas persikelia iš technologijos į jos pritaikymą. Kaip pabrėžia sveikatos technologijų ekspertas Tadas Narutavičius: „Žmonės vis dėlto yra svarbiausia grandis.“
Tai reiškia, kad DI plėtra keičia ne tik įrankius, bet ir patį kūrimo procesą. Sprendimai vis dažniau gimsta iš aiškiai identifikuotų problemų ir gebėjimo greitai jas patikrinti.
Apostolos Tsetoglou
Medicinos kryptis: moterų sveikata iš periferijos tampa inovacijų centru
Pirmąją vietą laimėjusi komanda „Ovulink“ atspindi augančią moterų sveikatos technologijų kryptį. Jų kuriamas sprendimas – gimdos kaklelio biosensorius – leidžia realiu laiku stebėti hormoninius pokyčius ir tiksliau nustatyti vaisingas dienas.
Iki šiol dauguma vaisingumo stebėjimo metodų rėmėsi netiesioginiais rodikliais, todėl informacija dažnai buvo vėluojanti arba netiksli. Komandos siūlomas sprendimas pereina prie nuolatinio biomarkerių stebėjimo ir duomenimis grįsto vertinimo.
„Tiksliai žinojome, ką darome, nes pačios esame moterys ir gerai suprantame šias problemas – apie jas girdime ir iš savo aplinkos“, – sako komandos narės. Tai rodo platesnę tendenciją – sprendimai vis dažniau kuriami ten, kur problema suprantama iš vidaus, o technologija tampa priemone ją tiksliai išmatuoti ir spręsti.
Komanda taip pat aiškiai įvardija tolimesnius žingsnius - bendradarbiavimą su mentoriais ir produkto vystymą kartu su verslo bei inžinerijos ekspertais.
Komanda „Ovulink“
Energetika: nuo suvartojimo stebėjimo prie sprendimų priėmimo
Antrą vietą pelniusi komanda „Extended“ sprendė kasdienę, tačiau dažnai nematomą problemą - kaip suprasti realų energijos vartojimą. Jų sprendimas – išmanus elektros prailgintuvas, realiu laiku analizuojantis duomenis ir atpažįstantis prijungtus įrenginius.
„„Iš pradžių neturėjome duomenų... tai pagalvojome – kodėl gi nesukūrus savo prietaiso ir nesusikūrus duomenų patiems“, – pasakojo komanda.
Tai atskleidžia platesnę tendenciją – nebeužtenka turimų duomenų – būtina gebėti juos susikurti ir interpretuoti. Ypač srityse, kur sprendimai priimami realiu laiku: kada vartoti energiją, kaip mažinti sąnaudas ir išvengti galios pikų.
Komanda „Extended“
Veterinarija: pamiršta rinka su dideliu potencialu
Trečią vietą užėmusi komanda „Noksta“ pasirinko veterinarijos sektorių, kuriame duomenys išskaidyti, sistemos nesuderintos, o administracinė našta išlieka aukšta. Jų sprendimas siekia sujungti klinikas ir augintinių šeimininkus į vieningą sistemą, apimančią vizitų valdymą, gydymo istoriją ir duomenų analizę.
Tokioje aplinkoje skaitmeniniai sprendimai tampa ne papildoma verte, o būtina infrastruktūra. Tai parodo, kad reikšmingiausias inovacijų potencialas šiandien slypi ne ten, kur technologijų daugiausia, o ten, kur jos dar nėra sistemiškai pritaikytos.
Komanda „Noksta“
Didžiausias „aklas taškas“ – verslo modelis
Nepaisant technologinio lygio, dauguma komandų susiduria su tuo pačiu iššūkiu – kaip iš sprendimo sukurti veikiantį verslą.
„Jie žino sprendimą, bet ne visada supranta savo problemą“, - teigia mentorė Viktorija Janilionytė. Pasak jos, komandos dažnai geba apibrėžti techninį sprendimą ar net pateikti skaičiais pagrįstą problemos aprašymą, tačiau neatsako į esminius klausimus: kam šis sprendimas reikalingas, kokią vertę jis kuria ir kaip ši vertė bus monetizuojama.
Šis atotrūkis ypač ryškus ankstyvoje stadijoje, kai sprendimai kuriami remiantis prielaidomis, o ne realiu vartotojo poreikiu. Technologijų kūrimo barjeras mažėja, tačiau gebėjimas sukurti tvarų verslo modelį išlieka vienu sudėtingiausių etapų.
Tech_Champ 2026
Kas iš tikrųjų jungia startuolius ir Dakarą
„Niekam nepasisekė nepabandžius“, – sako renginio svečias Vaidotas Žala. „Kelias tikrai nebus lygus, jis bus banguotas.“
Ši mintis labai paprastai nusako, kaip iš tikrųjų vyksta startuolių kūrimas. Hakatone tai matosi aiškiai – komandos neturi visų atsakymų, dažnai net nežino, ar jų sprendimas veiks, bet vis tiek turi judėti į priekį, testuoti ir priimti sprendimus per labai trumpą laiką.
Iš esmės tai nesiskiria nuo realaus verslo – sprendimus dažnai tenka priimti neturint visos informacijos. Todėl laimi ne tie, kurie viską žino, o tie, kurie geba veikti.
Vaidotas Žala
Nuo idėjos iki produkto: kas nutinka po hakatono
Hakatono metu gimstančios idėjos vis dažniau peržengia prototipo ribas ir tampa realiais produktais. Pavyzdžiui, „Komseteka” komanda vysto kineziterapinį pleistrą raukšlių prevencijai, o LSMU ir KTU mokslininkų komanda „AngioRepair” kuria sprendimus diabetu sergančių pacientų priežiūrai, orientuotus į ankstyvą komplikacijų prevenciją ir geresnę pacientų stebėseną.
Šie pavyzdžiai rodo, kad hakatonas tampa ne tik idėjų testavimo erdvė, bet ir realiu startu sprendimams, kurie toliau vystomi rinkoje.
Tech_Champ 2026
Kodėl tokie renginiai tampa svarbūs miestui
„Kaunas po truputį tampa vienu iš giliųjų technologijų plėtros miestų“, – sako „Tech-Park Kaunas” vadovas Paulius Nezabitauskas.
Kaunas, kaip akademinis miestas, turi visas prielaidas šiai krypčiai – čia veikia keli universitetai, kuriuose kasmet studijuoja daugiau nei 42 tūkst. studentų. Esminis iššūkis – sujungti jų motyvaciją, turimas žinias ir praktinį darbą su verslo patirtimi bei mentorių kompetencijomis.
Tokiuose renginiuose kaip hakatonai šis potencialas pradeda veikti. Per trumpą laiką komandos ne tik vysto idėjas, bet ir patikrina jų realų pritaikomumą, o tolimesniam vystymui kuriamos specialios programos, tokios kaip akceleratoriai.
„Tie, kurie sukuria stiprius sprendimus, per maždaug 12 mėnesių susikoncentruoja ir įgyvendina savo prototipus.“
Tai rodo, kad hakatonas veikia kaip nuoseklaus augimo dalis – vieta, kurioje formuojasi komandos, testuojamos idėjos ir prasideda sprendimų kelias į rinką.
Pasak P. Nezabitausko, šiame procese svarbiausia ne tik technologija, bet ir žmonės: „Patirtis yra tavo investicija, kurios niekas negali užginčyti.“
Paulius Nezabitauskas