Pandemija išryškino ne tik sveikatos technologijų, užkertančių kelią viruso plitimui, poreikį, bet ir apnuogino asmens duomenų apsaugos trūkumus. Kaip kurti technologijas, kurios veiktų etiškai: mažintų medicininę atskirtį, proaktyviai rūpintųsi mūsų savijauta ir išlaikytų tvarų santykį su aplinka bei teisę į privatumą?
Technologinių verslų atstovai ir sveikatos priežiūros specialistai suvienijo jėgas, kad ne tik patobulintų savo technologinius įgūdžius, bet ir keltų etines kompetencijas. Ispanijos, Škotijos ir Estijos technologinių universitetų sukurta tarpdisciplininė „ATHIKA“ etiškų medicinos technologijų vystymo trijų mėnesių trukmės programa šį pavasarį pakvietė studentus susipažinti su šiandienos technologijų rinka. Prie programos organizatorių prisijungė ir Kauno mokslo ir technologijų parkas, pristatęs inovacijų bendruomenių poreikius.
Daugiau nei 70 nuotoliniuose mokymų kursuose dalyvaujančių Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Graikijos, Estijos ir kitų užsienio studentų kuria sumanius sprendimus realiems e.sveikatos iššūkiams. Pavyzdžiui, ieško būdų, kaip pagerinti psichologinę karantino izoliacijoje esančių asmenų sveikatą, pritaikyti virtualios realybės platformas fizinei pacientų reabilitacijai ar sukurti nuotolinę paciento sveikatos būklės stebėsenos sistemą.
Vienas daugiausia dėmesio sulaukiančių sprendimų – išmaniosios galvos apsaugos ir šalmai, padedantys išvengti rekreacinio sporto traumų. Studentai analizuoja savo kuriamo sprendinio vietą e. sveikatos ekosistemoje bei įvertina jo etiškumą.
„Programą bakalauro studentams kūrę profesionalai džiaugėsi galimybe pažvelgti į etiškas technologijas iš kitokios perspektyvos. Tai bene labiausiai tarpdisciplininė e. sveikatos mokymosi programa, vienijanti net keturias skirtingų mokslų perspektyvas: IT infrastruktūros, programų sistemų, etikos, teisės ir medicinos“, – sako „Erasmus +“ inicijuotos „ATHIKA“ programos atstovė Lietuvoje, Kauno mokslo ir technologijų parko projektų ekspertė dr. Erika Vaiginienė.
Programą studentams kūrė ne tik universitetų bendruomenės, bet ir technologijas vystančių įmonių komandos bei inovacijų ekspertai. Tiesa, organizatoriai pastebi, kad tarpdisciplininis technologijų etikos aspektas yra gerokai kompleksiškesnis ir sudėtingesnis, nei įprastinis mokslo ir verslo bendradarbiavimas.
„Skirtingų sektorių atstovams reikėjo išmokti suprasti kitos srities kalbą. Technologinių mokslų ir biomedicinos mokslų atstovai turėjo išmokti matyti socialinį technologijų poveikį, o štai, socialinių mokslų atstovams teko perprasti kitų sektorių atstovų mąstyseną, kad padėtų suvokti, kam bus panaudojami jų kuriami technologiniai sprendimai. Vis dėlto, tai pavyko ir rezultatas, pati mokymosi programa, integruoja humanistinį požiūrį į inžinerinius ir technologijų mokslus, atskleidžia svarbiausius naujus DI ir daiktų interneto tyrimus, susijusius su sveikatos priežiūra“, – įsitikinusi dr. E. Vaiginienė.
Programos metu studentai supažindinami su Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų svarba. Taip pat jie suvokia tiek pačios skaitmeninės transformacijos svarbą, tiek jos svarbą sveikatos sektoriuje. Studentai mokosi identifikuoti konkretaus regiono ar miesto ateities iššūkius bei parengti galimus vystymosi scenarijus.
Programos pabaiga numatyta gegužės pabaigoje. Studentų grupėse sukurti sprendimai e. sveikatos sprendimai dalyvaus idėjų konkurse, o nugalėtojai bus pakviesti stažuotis vienoje iš programos verslo partnerių organizacijų.
„Technologijų kūrėjams vis intensyviau disponuojant asmens duomenimis, inovacijų ekspertai prognozuoja, kad ateitis priklausys humaniškoms technologijoms. Čia iškyla technologijų etikos specialistų vaidmuo. Kalbant apie medicinos sektorių, išmaniųjų prietaisų ir programų prieinamumas rinkoje pacientams greičiausiai suteiks vis daugiau informacijos (tai vadinama „pacientų įgalinimu“), todėl išaugs poreikis kontroliuoti, kaip sveikatos priežiūros specialistai dalijasi šia asmenine informacija“, – teigia Kauno mokslo ir technologijų parko atstovė E.Vaiginienė.