Holograminiai ženklai išlieka patikimiausia priemone popierinių pinigų apsaugai

Vis dar nešiojamės popierinius pinigų banknotus, turime svarbių vienetinių popierinių dokumentų – išsilavinimą pažyminčių diplomų, pasų, vertybinių popierių. Visa tai greitu metu neišnyks, sako ekspertai, tačiau tobulės jų apsaugai naudojami holograminiai ženklai. Apsaugines hologramas kuriantys lietuviai pastebi, kad pažangios technologijos šiandien leidžia sukurti gerokai sudėtingesnius raštus ir piešinius, kuriems išteklių atkartoti neturi juodojoje rinkoje veikiantys piktavaliai. Vienos tokių technologijų kuriamos lietuvių mokslininkų, kitos vystomos Europos laboratorijose.

Hologramos ir kiti optiškai kintantys elementai plačiai naudojami prekių, dokumentų, banknotų, vertybinių popierių, intelektualinės nuosavybės apsaugai nuo klastojimo ir padirbinėjimo. Jų kūrimui naudojamos brangios, ne vieną milijonų eurų kainuojančios ir sudėtingos, mokslui imlios technologijos, kurios sunkiai prieinamos potencialiems tokių priemonių klastotojams ir padirbinėtojams. Kaune įsikūrusi UAB „Holtida“ vienintelė Lietuvoje turi saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licenciją bei pilną saugos priemonių gamybos technologinį ciklą: su KTU mokslininkais dirbanti komanda sukuria originalią hologramą pradedant unikaliu dizainu ir baigiant paruoštais naudojimui holograminiais lipdukais.

„Pastaruoju metu hologramų ir kitų optiškai kintančių difrakcinių elementų gamintojų ratas pasaulyje labai išsiplėtė. Hologramas gamina šimtai firmų ir pati holograminės technikos kaina santykinai sumažėjo, todėl potencialiai įvairūs gamintojai gali pagaminti analogiškas hologramas. Dėl to, siekdami išlaikyti aukštą apsaugos nuo klastojimo ir padirbinėjimo lygį, ėmėmės naudoti brangesnes ir unikalesnes technologijas bei jų identifikavimo metodus. Praktiškai neįmanoma vienam sukurti hologramą juodajai rinkai, nes reikia atlikti daug gamybos procesų, kuriuos išmano ir vykdo savo srities specialistai“, – sako viena iš UAB „Holtida“ komandos narių dr. Rasa Žostautienė.

Padedant Kauno mokslo ir technologijų parkui, įsitraukusiam į tarptautinį „Interreg BSR“ projektą „Baltic TRAM“, įmonė galėjo nemokamai pasinaudoti mokslinių tyrimų centrų teikiamomis konsultacijomis.

Kartu su KTU Medžiagų mokslo instituto mokslininkais, per keletą mėnesių buvo sukurtas pažangus optinis apsaugos prietaisas, apjungiantis taškinės hologramos ir elektronų pluošto litografijos technologijas viename gaminyje. Įmonės atstovė sako, kad nauja šioje technologijoje yra tai, jog hologramoje suformuotas kompozicinis vaizdas, kurio praktiškai neįmanoma atkartoti kitomis priemonėmis.

 „Mūsų užsakyto tyrimo metu vaizdo struktūros buvo tiriamos optiniu, skenuojančiu elektroniniu ir atominių jėgų mikroskopu. Paaiškėjo, kad elektronų pluošto litografijos metodu eksponuotos difrakcijos gardelės pasižymi lygiais ir nekintamais kraštais, tuo tarpu taškinės hologramos metodu suformuotų difrakcijos gardelių keteros ir nuolydžio paviršius yra labiau nuožulnus ir nelygus. Šiuos skirtumus gali identifikuoti tik specialią tyrimų įrangą turintys ekspertai, tad tai užtikrina labai aukštą apsaugos lygį ir užkerta kelią klastotėms“, – pastebi dr. R. Žostautienė.

Kasmet įmonė sulaukia 300-500 tūkst. vienetų hologramų užsakymų, dažniausiai tokių apsaugos priemonių prireikia Lietuvoje veikiančioms aukštosioms mokykloms ir bankams.

Projektas „Baltic TRAM“ (Transnational Research Access in Macro-Region), Nr. R.002, įgyvendinamas Europos regioninės plėtros fondo ir Interreg Europe programos 2014-2020 pagalba. Projekto metu kviestinėms įmonėms bus suteiktos konsultacijos bei prieiga prie mokslinių atviros prieigos laboratorijų ar centrų išbandyti savo idėjas ar produktus. Be to, šis projektas atliks lyginamąją analizę nacionalinių veiksmų planų, skirtų įvertinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir sumanios specializacijos strategijas, bei pateiks rekomendacijas ES politikos formuotojams.