Griaunančios senąją tvarką ir naują lūžį įvairiuose sektoriuose pristatančios inovacijos, kelia nemažai iššūkių jas vystantiems startuoliams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms. Būtent apie tokias naujoves kvietė diskutuoti šiųmetinė „Baltic Dynamics“ konferencija, organizuota Warnemünde Technologijų parko Rostoke, Vokietijoje. „Innovation, Startup and Technology Support in a Disruptive Entrepreneurship Environment“ tematikos konferencijoje dalyvavusi Kauno mokslo ir technologijų parko komanda ne tik susipažino su naujausias, pasaulį keičiančių inovacijų kūrimo ypatumais ir poreikiais, bet ir gavo teisę kitąmet konferenciją organizuoti Lietuvoje.
Rūpi skaitmenizacijos iššūkiai
23-oji „Baltic Dynamics“ konferencija kvietė į tarpdisciplinines diskusijas su mokslo bendruomenės, mokslo ir technologijų parkų, bei viešojo ir privataus sektoriaus Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje bei Ispanijoje atstovais. „Baltijos jūros regionas turi savų privalumų – visa tai turime atrasti iš naujo ir įvertinti kurdami tvaresnę inovacijų sistemą bei siūlydami rinkai pokyčio inovacijas“, – sakė Warnemünde Technologijų parko direktorė Petra Ludwig.
Diskutuota ne tik apie dirbtinio intelekto taikymą, pramonės skaitmenizaciją, bet ir apskritai visus sektorius, nuo sveikatos technologijų iki statybų industrijos, kurias paliečia šiandien kuriamos inovacijos. Startuoliams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms tenka ne tik susidoroti su iššūkiais, bet ir tapti pagrindine pokyčio inovacijų sąlygotos skaitmenizacijos vara, prisiimant pagrindinę atsakomybę.
Startuoliai neretai įvardijami kaip pajėgesni tokių inovacijų kūrėjai nei brandesnės ir didesnės įmonės dėka savo greitesnio procesų vykdymo, dinamiškesnių komandų ir mažo inertiškumo. „Pokyčių inovacijos sukūrė antrąją skaitmenizacijos bangą, kurioje pirmuoju smuiku griežia mašininis mokymas, didieji duomenys, blockchain technologijos ir kitos dažnai girdimos tendencijos, tikėtina, būsiančios aktualios iki 2025-ųjų”, – pastebi prof. dr. Markus Münter, konferencijoje gvildenęs, kaip startuoliai išgyvens antrąją skaitmenizacijos bangą.
Inovacijų bendruomenės pamokos iš Vokietijos
Apie mokslo ir technologijų parkų reikšmę pokyčių inovacijų amžiuje kalbėjo IASP generalinis direktorius Luis Sanz. Asociacija šiemet atliko parkų valdymo ypatumų tyrimą ir greitu laiku paskelbs išvadas, tačiau jau konferencijos metu buvo pasidalinta keliomis įžvalgomis apie parkų valdymą. Vienas iš valdymo sėkmės rodiklių, kaip parodė tyrimas, yra susijęs su organizacijos patirtimi išgyvenant įvairias valdymo formas – senesni parkai pasirodė esantys pajėgesni sklandžiau adaptuotis prie pokyčių.
Inovacijų bendruomenės atstovai taip pat susipažino su Vokietijos medicinos technologijų inovatorės „Corttronik“ sprendimu plečiant širdies kraujagysles ir mažinant sergamumą šios srities ligomis, nagrinėjo veikos rodiklių reikšmę matuojant pagalbą startuoliams ir ES investicijų priemonės „Horizon 2020“ esminius akcentus. Nemaža dėmesio skirta Vokietijos inovacijų ekosistemos gerosioms patirtims, padedančioms skatinti startuolių augimą. Į tai orientuotą „Transform Local“ iniciatyvą Vokietijos administraciniams vienetams pristatė šalies Inovacijų ir technologijų instituto konsultantų komanda.
Kitąmet inovacijų ekosistemos dalyviai rinksis Lietuvoje
Konferencijoje dalyvavę mokslo ir technologijų parkų atstovai pristatė savo šalių inovacijų ekosistemų pokyčius ir šiandienos iššūkius. Naujausias tendencijas ir Lietuvos pozicionavimą fintech verslo šalimi analizavo Kauno mokslo ir technologijų parko Veiklos organizavimo direktorius Tomas Černevičius.
„Lietuvoje blockchain technologijų kūrėjams buvo ne tik atidaromi centrai, bet ir kuriamos vadinamosios smėliadėžės – Lietuvos banko ir kelių komercinių bankų bei privačių institucijų inciatyva atsirado galimybės startuoliams tikrinti savo idėjų perspektyvumą. Pats Kauno mokslo ir technologijų parkas organizavo šios technologijos vystytojams skirtus renginius ir kūrybines dirbtuves, kurie sulaukė itin didelio susidomėjimo“, – apie išaugusį dėmesį fintech verslams pasakoja T. Černevičius.
Pernai prie konferencijos organizatorių komandos prisijungus Švedijos Inkubatorių ir mokslo parkų asociacijai, ji vyko Stokholme, šiemet pirmąsyk rengta Vokietijoje, o kitąmet grįžta į Baltijos šalis. Organizuojama Baltijos šalių iniciatyva, konferencija siekia skatinti tarptautinį bendradarbiavimą, apsikeitimą gerąja patirtimi inovacijų, technologijų perdavimo ir paramos mažoms ir vidutinėms įmonėms srityse.Jau kitąmet dalyvius į naujausias šios srities tendencijas pristatančią, gegužės 29-31 d. vyksiančią konferenciją Lietuvoje kvies Kauno mokslo ir technologijų parkas ir partneriai.