Moterys versle susidūrė su gerokai didesniais iššūkiais nei vyrai. Užsidarius darželiams, mokykloms, ribojant slaugos įstaigų veiklą, ir darbui persikėlus į namų erdves teko pasirūpinti ne tik vaikais, bet ir namiškiais. Ir tai – tik ledkalnio viršūnė. JAV darbo rinkoje atliktas įtakingos tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey & Company“ tyrimas atskleidžia, kad dirbančios moterys verslininkės pandemijos akivaizdoje dažniau negu vyrai mažina darbo krūvį, pereina į mažesnės atsakomybės reikalaujančias pareigas ar išeina iš darbo tam, kad galėtų skirti savo laiką namų ūkio priežiūrai. Kaip su iššūkiais susidoroja lietuvės?
Moterų verslumą skatinantis Kauno mokslo ir technologijų parkas pakvietė Lietuvos moteris verslininkes nuotoliniu būdu pasidalinti įžvalgomis ir patirtimis, padedančiomis įveikti naująją, pandeminę, realybę. Parkas kartu su Europos organizacijų konsorciumu „EP4DFE“ šešiose ES šalyse atlieka tyrimus, kuriais siekiama išanalizuoti esamą moterų verslininkių padėtį, pastebėti atsirandančias kliūtis bei išsiaiškinti, kokia parama joms būtų reikalinga.
Parodė skaitmeninio raštingumo atskirtį
„Jei pirmasis karantinas kėlė baimę, tai antrasis – padidino iššūkių skaičių. Didesnę dalį atleistų iš darbo žmonių sudarė moterys. Pastebėtina ir tai, jog pandemijos laikotarpiu moteris buvo tas asmuo šeimoje, kuris liko namuose rūpintis buitimi, vaikais. Gelbėjo tik tai, kad moterys tarpusavyje glaudžiai bendradarbiavo, dalinosi teisine, finansine informacija, kontaktais, ieškojo sprendimų“, – situaciją apžvelgė Verslo moterų asociacijos direktorė Renata Gelažauskienė.
Nors internete karantino nėra, o verslų perkėlimą į skaitmeninę erdvę skatino įvairios valstybės remiamos iniciatyvos, susidariusi situacija parodė žinių ir kompetencijų stoką. Verslininkėms iškilo dilema, ar samdyti naujus darbuotojus ir ieškoti papildomų pagalbininkų, ar persikvalifikuoti. Personalo valdymo konsultacijų ir mokymų įmonės „Alfa idėjos ir technologijos“ įkūrėja Rūta Klimašauskienė pabrėžė, kad daugiausia iššūkių verslioms moterims sukėlė poreikis skubiai perkelti verslus į skaitmeninę erdvę, mokytis dirbti per nuotolį, ar netgi pakeisti požiūrį, kaip darbas turėtų vykti. Tačiau šie pandemijos sąlygoti aspektai būdingi ne tik moterų, bet ir vyrų įkurtiems bei valdomiems verslams.
Verslui išlikti būtini pokyčiai ypač skaudžiai palietė vyresniąją kartą ir dar labiau išryškino skaitmeninio raštingumo poreikį. „Šiuo metu itin sunku vyresnės kartos moterims verslininkėms, kurios neturi gerų kompiuterinių įgūdžių, nėra įvaldžiusios internetinių bendravimo platformų ir jaučia atskirtį, bendravimo trūkumą“, – pastebi diskusijoje dalyvavusi Kauno regiono Verslo moteru tinklo vadovė Saulė Motiejūnienė.
Išgyvena naujus atradimus
Nors šiuo laikotarpiu verslai susiduria su nemažai, tačiau krizinės situacijos gali būti ir atradimų laikotarpis moterims verslininkėms. Reklamos dizaino agentūrai UAB „Adface“ vadovaujanti Rūta Čekaitė akcentavo, kad tinkamai parinkta reklama pandeminiu laikotarpiu buvo ypač svarbus konkurencinis pranašumas. Juo pasinaudojusios įmonės fiksavo ženkliai išaugusius veiklos rodiklius, todėl ir pačiai agentūrai kilo iššūkis – suvaldyti išaugusius klientų ir jų užsakomų paslaugų srautus. „Beje, tenka pastebėti, kad nors skaitmeninių komunikacijos įrankių projektų valdymui netrūksta, vis dėlto dar prireiks nemažai laiko, kad nuotolinis darbų koordinavimas efektyvumu prilygtų ar pranoktų gyvą bendravimą tiek su klientais, tiek su užduotis atliekančiomis komandomis,“ – pastebi R. Čekaitė.
Kartu su užgriuvusiais rūpesčiais pasirodė tarptautinės ir nacionalinės priemonės karantino padariniams sušvelninti. Verslų konsultantai pastebi, kad šis gelbėjimosi ratas gali atverti kelius į naujas savarankiško darbo patirtis, bet labai svarbu ir gauti profesionalias konsultacijas, kaip šiomis priemonėmis pasinaudoti.
„Egzistuoja daugybė įvairių moteris jungiančių, pagalbą suteikiančių organizacijų. Anot atstovės, nors stereotipai tebeegzistuoja, tačiau stereotipas nėra įstatymas ar taisyklė, tad moterys turi ieškoti stiprybės pačios savyje ir situaciją keisti“, – įsitikinusi Kauno MTP diskusijos dalyvė, Lietuvos verslo moterų tinklo vadovė verslininkė Fausta Šeputytė.
Smulkiam verslui labai svarbu neatsiriboti nuo bendruomenių, ieškoti mentorių bei ir komunikuoti, ieškoti bendraminčių pagalbos. Tarpusavio komunikacija, nors be fizinių susitikimų, tačiau palaikoma technologinėmis priemonėmis, ne tik atveria galimybes, bet ir padeda susidoroti su nežinomybe, pagerinti psichosocialinę būklę. „Žmogus yra sociali būtybė, todėl turi poreikį susiklosčius sudėtingoms aplinkybėms būti tarp bendraminčių, bendrų interesų turinčių žmonių, nes būtent tada galima analizuoti analogiškas problemas, dalintis patirtimi, priimtais sprendimais“, – pabrėžė „Alfa idėjos ir technologijos“ įkūrėja R. Klimašauskienė.