Madingi ir urbanizuoti – susipažinkite su Trečiąja mokslo ir technologijų parkų karta
IASP (Tarptautinės mokslo ir technologijų parkų asociacijos) duomenimis, pernai Europoje veikė 400 mokslo parkų, kuriuose įsikūrę apie 40 tūkst. įmonių. Beveik 60 proc. iš jų labai mažos įmonės ir startuoliai, likusios – mažos ir vidutinio dydžio įmonės, ir vos 2 proc. didelės įmonės. Lietuvoje mokslo ir technologijų parkų yra septyni, kokią įtaką šios organizacijos daro šaliai?
Socializuojamės ne tik mes, bet ir miesto erdvės
Viena žemė, dvi stovyklos. Dažniausiai kartu rūkančios taikos pypkę ir gyvos 24/7 veikiančiais kavos aparatų dėka. Pastebėję, kad ten, kur susitinka į savo tyrimus panirę mokslininkai ir verslo idėjų paieškų kankinami antrepreneriai, geba užsimegzti jungtiniai projektai, bendras erdves ėmė siūlyti amerikiečiai. Iš pradžių viskas vyko universitetų teritorijose, vėliau po visą pasaulį netruko išplisti mokslo ir technologijų parkų tinklas. Naujausios tendencijos rodo, kad mokslo ir technologijų parkai urbanizuojasi ir tampa mokslo rajonais arba mokslinėmis miesto zonomis. Mokslo parkai perkelia dalį savo veiklų iš žaliųjų užmiesčio zonų į miesto centrą, kad galėtų veikti skirtingose vietose siūlydami skirtingas paslaugas įmonėms.
Susipažinkite, tokie objektai, ar jie būtų nauji, ar tik perkelti iš miesto pakraščių ir santykinai uždarų universitetų miestelių, ir yra vadinami trečiosios kartos arba urbanizuotais mokslo parkais ir inovacijų zonomis. Urbanistiniai projektuotojai siekia, kaip patys sako, grąžinti miesto centrą žmonėms, todėl vengia juos kurti vienai socio-ekonominei paskirčiai, kad paverstų centrą multifunkciniu, apjungiančiu gyvenimą, darbą ir rekreaciją. Remiantis šiuo scenarijumi, atsikėlęs lofte, kūrėju save įvardinantis miesto gyventojas skuba į netoliese esantį, dviračiu ar paspirtuku pasiekiamą, mokslo parką, kuriame renkasi jo suburta startuolio komanda. Per pietų pertrauką jis susitinka su verslo partneriais lauko kavinėje šalia esančiame parke, o vakare keliauja į tinklaveikos renginių dūzges amžinai gyvuose ir pilnuose madingų žmonių gretimos gatvės baruose.
Kodėl tai veikia arba leidžia miesto gyventojui produktyviau kurti? Daugybe tyrimų patvirtina, kad naujovės gimsta tapus atviresniems ir linkusiems bendradarbiauti. Mokslininkų įvardijama kaip spietinė verslų ir žmogiškųjų išteklių koncentracija, beveik automatiškai sukuria žinių santalką, intensyvumą, kurios sukuria terpę rastis inovacijoms. Erdvės pastatuose ir tarp jų transformuojamos į draugiškas skirtingos profesijos ir disciplinos atstovams susitikti, tampa socialesnės.
Europos dėmesys parkams
Mokslo ir technologijų parkų vaidmuo auginant mokslo ir verslo partnerystę šiuo atveju išlieka itin svarbus – tai akcentuojama šią vasarą pasirodžiusiose Europos parlamento studijose „Naujosios technologijos ir Europos regioninė politika: link naujos sanglaudos politikos programos pabrėžiama jų svarba inovacijų ekosistemose.”
„Parkai, būdami svarbia infrastruktūros dalimi integruotiems tyrimams, technologijų perdavimui, kūrimui ir bendrai regioniniam bei vietiniam inovacijų sąlygotam ekonominiam augimui, užtikrina inovacijų kultūros sklaidą. Tokia kultūra ne tik prisiima riziką novatoriškoms idėjoms suteikiant rinkai patrauklių produktų ar paslaugų pavidalą, bet ir kuria naujus verslo modelius”, – apie mokslo ir technologijų parkų įtaką inovacijų ekosistemoms pasakoja IASP asociacijai priklausančio Kauno mokslo ir technologijų parko Veiklos organizavimo departamento direktorius Tomas Černevičius.
Europoje Pirmosios kartos mokslo parkai buvo įkurti jau 1960-aisiais, įkvėpti Stanfordo universiteto ir kitų JAV mokslo institucijų pavyzdžių, kad akademikai taptų antrepreneriais. Inovacijų filosofija, slypinti už pirmosios kartos parkų, yra vadinamasis mokslo postūmis (angl. science push). Daugybė novatoriškų idėjų, kylančių iš tyrimų ir eksperimentinės plėtros, šiuo atveju perduodami naujai įsteigtiems verslams. Antros kartos mokslo parkai arba technopoliai išlieka universitetų tęsiniais tam skirtoje aukštųjų technologijų zonoje, tačiau jų vara ir sprendimo energija kyla iš antreprenerių ir verslo atstovų, tad remiasi poreikio sąlygotu idėjų pritraukimu (angl. demand pull). Didžioji dalis mokslo parkų Europoje priklauso pirmai ir antrai kartai. Nepaisant to, kuriai kartai priklausytų, Europos parlamento studijose, parkai išlieka svarbia Europos inovacijų skatintojų infrastruktūros dalimi. Kokia situacija yra Lietuvoje?
Nuo pirmo verslo inkubatoriaus iki didžiojo septyneto
Lietuvoje mokslo ir technologijų parkai, lyginant su Europos patirtimi, yra vieni jauniausių. Pirmojo šalyje verslo inkubatoriaus kūrėjas dr. prof. Pranas Bernardas Milius dvidešimt metų šalyje veikiantį Kauno mokslo ir technologijų parką kildina iš dar ankstesnio laiko – Lietuvai vos ėmus žengti pirmuosius laisvos ekonomikos žingsnius 1994-aisiais.
Rusijai užvėrus sienas imta ieškoti kitų sprendimų ir bandymų kurti tvaresnius verslus, kurie veiktų laisvosios rinkos sąlygomis. Kauno technologijos universitete dirbęs ir su Vokietijos verslo inkubatoriais susipažinęs mokslininkas tuomet universiteto administracijos patalpose įsteigė konsultacinį kabinetą norintiems sužinoti daugiau, kaip verslas vystomas Vakaruose. Dar vėliau, 1998-aisiais, kartu su tuometine Ūkio ministerija, Kaune, buvusiame studentų bendrabutyje, ir buvo įsteigtas pirmasis verslo inkubatorius.
„Tuo metu Lietuvoje pramonės įmonės buvo neturtingos. Daugelis jaunų žmonių, pradėdami savo verslą, dirbo įvairiuose rūsiuose, garažuose, kai šalia buvusios didelės patalpos stovėjo nenaudojamos. Daug laiko praleisdamas Vakarų Europoje ir susipažinęs su verslo skatinimu ten, įsitikinau, kad reikia inovatyvias, technologinės krypties įmones kviesti po vienu stogu, padėti joms augti“, – sako idėjos autorius ir inkubatoriaus vadovas dr. Pranas Bernardas Milius.
Priklausomi nuo politikos vėjų
Metams bėgant daugėjo bendrose patalpose įsikuriančių įmonių. Iš pradžių inkubatorius savo pastatu dalijosi su studentais ir gimnazistais, vėliau, atsiradus daugiau organizacijų, vystančių inovacijų ekosistemą Kauno regione, keletas jų, konsoliduojant patirtį ir resursus, 2015 m. buvo sujungtos į Kauno mokslo ir technologijų parką. Šiandien, apgyvendinanti daugiau 100 jauno verslo įmonių, ši organizacija yra didžiausias iš septynių tokių parkų visoje šalyje. Remiantis Mokslo ir technologijų parkų duomenų baze ir neskaičiuojant privačių iniciatyvų, Lietuvoje šiuo metu veikia 7 mokslo ir technologijų parkai. Po vieną didžiuosiuose šalies miestuose Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje bei keturi sostinėje.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) atlikto Lietuvoje veikiančių mokslo ir technologijų parkų tyrimą ir šią vasarą paskelbė išvadas bei gaires kaip galėtų tobulėti Lietuvoje veikiantys parkai. Vieną ryškiausių trikdžių ekspertai įvardija nuoseklios inovacijų politikos stygių. Nuolat keičiama ir tobulinama, kas savaime nėra vertintinas kaip neigiamybė, ji dar ir priklausoma nuo politinių partijų ir valdančiųjų pokyčių. Parkų atstovai yra išreiškę poreikį turėti didesnę autonomiją ir mažiau priklausyti nuo dalininkų.
Ekspertai įžvelgia vis aštrėjančią parkų konkurenciją su universitetais – turėdami būti vienos ekosistemos dalimi, parkai ir universitetai dėl netinkamai koordinuojamos bei nesuderintos politikos, imasi vystyti panašias iniciatyvas atskirai vieni nuo kitų. Šiek tiek aktyvumo pasigendama ir iš savivaldybių – šios, MOSTA vertintojų nuomone, turėtų būti aktyvesnės partnerės. MOSTA ekspertai ilgiausiai veikiantį Kauno mokslo ir technologijų parką įvertino kaip plačiausią inovacijų skatinimo paslaugų priemonių paketą jaunam verslui siūlantis parkas, aptarnaujantis daugiausia klientų ir įsikūręs strategiškai palankiose vietose.
Nors Kauno MTP santykinai artėja prie sėkmingo Lietuvos mokslo ir technologijų parko veiklos modelio, tvaresnei veiklai ir augimui užtikrinti visiems šalyje veikiantiems parkams ekspertai rekomenduoja padidinti veiklų suderinamumą su kitų organizacijų vykdomomis iniciatyvomis. Patys parkų vystytojai pavyzdžių ir įkvėpimo dairosi analizuodami Skandinavijos inovacijų plėtros ekosistemas.