Nors daugiau nei ketvirtadalį pasaulio rinkos (27, 6 %) sudaro medicinos inovacijos, o jų bendra vertė skaičiuojama daugiau nei 140 mlrd. eurų – vėžio gydymas vis dar yra sudėtingame procese. Fiksuojama, kad šiuo metu visame pasaulyje nuo skirtingų rūšių vėžio gydosi daugiau nei 200 mln. pacientų. O, PSO ir EU tyrimų duomenimis, net 80% visų pacientų susiduria su gydymo netikslumais bei šalutiniais reiškiniais.
Matydama aiškią problematiką sveikatos sektoriuje, Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusio startuolio „Brachy DOSE“ komanda ėmėsi kurti itin reikalingą sprendimą – brachiterapijos dozimetrą, kuris spindulinės terapijos metu padės registruoti vėžiu sergančių asmenų apšvitos dozes. Tai ateityje turės didelės įtakos geresnei pacientų gyvenimo kokybei, pabaigus spindulinės terapijos gydymo kursą.
Pasak įmonės bendrakūrėjos, dr. Neringos Šeperienės, startuolio tikslas yra pagerinti pacientų priežiūros standartą, taikomą radioterapijos procedūrų metu, integruojant jonizuojančiosios spinduliuotės matavimą gyvame organizme realiu metu.
„Brachiterapija yra viena iš radioterapijos šakų. Brachiterapijos metu netoli vėžio darinio suvedamos adatos arba vamzdeliai. Vamzdeliuose keliauja jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis, kuris, sustodamas gydymo plane numatytose vietose, naikina vėžio ląsteles. Deja, kartu su vėžinėmis ląstelėmis dažnai apšvitinami ir sveiki organai“, – pastebi dr. Neringa Šeperienė.
Ji įsitikinusi, kad realiu laiku konkrečioje vietoje išmatuotos pacientui tenkančios jonizuojančios spinduliuotės dozės suteiktų gydytojui išsamesnės informacijos. Taip jis galėtų lengviau prognozuoti, kokie šalutiniai efektai gali pasireikšti po gydymo ir planuoti, kiek dar galima spinduliuoti tą patį organą, ar galimas pažeidimas neviršys gydymo naudos, ar geriau verta rinktis kitą gydymo būdą.
Kauniečių sukurtą sistemą sudaro dvi dalys: vienkartinis dozimetras, skirtas paciento gaunamos dozės matavimui ir dozimetro nuskaitymo įrenginys. Kartu sąveikaudami spindulinės terapijos metu, jie leidžia trimatėje erdvėje įvertinti vėžiu sergančio paciento apšvitą, o tuo pačiu – remiantis reikalingais duomenimis, tiksliau planuoti gydymą.
„Šis sprendimas kasmet galėtų padaryti teigiamą poveikį daugiau nei dviem milijonams pacientų. O, naują technologiją įdiegus partnerių šalių gydymo įstaigose EU27+, sprendimas galėtų pasiekti ir 10 mln. pacientų per metus“, – naujos technologijos poveikiu įsitikinusi startuolio bendraįkūrėja.
Pasak jos, „BrachyDOSE“ yra tęstinis visos komandos darbas, kurį mokslininkai pradėjo studijuodami universitete. Dar prieš septynis metus jie tyrinėjo spinduliuotės dozes, tenkančias pacientams diagnostikos ir terapijos metu, bei gilinosi į jonizuojančiosios spinduliuotės matavimo būdus.
Per visą šį laiką startuolis buvo ne kartą įvertintas skirtinguose konkursuose: programoje „Kauno startuoliai 2018“ inovatoriai užėmė I-ąją vietą, tais pačiais metais Kauno mokslo ir technologijų parko organizuotame inovatyviausių produktų konkurse pelnė II-ąją vietą. Mokslininkų komandos kuriama inovacija pripažinta ir tarptautiniame kontekste: sveikatos mokslų projekto „ATHIKA“ tyrėjai iš devynių šalių įvertino brachiterapijos dozimetrą kaip gerąją praktiką tarptautiniu mastu.
Šiuo metu „Brachy DOSE“ sėkmingai bendradarbiauja su atstovais iš Nacionalinio vėžio instituto Lietuvoje ir Šiaurės Estijos medicinos centro, konsultuojasi su specialistais iš Heidelbergo universitetinės ligoninės.