Žalioji energetika Lietuvoje populiarėja, tačiau kaip atsikratyti žemyn tempiančio balasto?

Žaliosios energijos poreikis skatina Europą pasitempti – iki 2020 m. Europos Sąjunga užsibrėžė iš žaliosios energijos išteklių pagaminti ne mažiau penktadalį visos senajame žemyne sugeneruojamos energijos. Lietuvai iki minėto laikotarpio numatyta pasiekti 23 proc. dalį, tačiau tai šalis pasiekė jau prieš ketvertą metų, tad bendroje statistikoje užima gana aukštą poziciją. Vis dėlto, energetikos ekspertams nerimą kelia netolygus žaliosios energijos pasiskirstymas skirtinguose pramonės sektoriuose ir nuoseklaus požiūrio į darnų energijos vartojimą trūkumas.

Imasi keisti energijos vartotojų įpročius

Labiausiai įmones ir gyventojus prisidėti prie žaliosios energijos ekosistemos kūrimo motyvuoja santykinai greitai gaunama ekonominė grąža, tačiau atsinaujinančios energetikos srityje dirbantys ekspertai pastebi, kad daugiausia ilgalaikės naudos duotų ugdomi nauji vartotojų įpročiai ir plečiamas sąmoningumas apskritai mažinti suvartojamos energijos kiekį. Įmonių atveju, tvariai veiktų plačiau naudojamos finansų inžinerijos priemonės, skatinančios investuoti į žalios energijos projektus, o ne vien tikėtis trumpalaikių subsidijų.

Žaliosios energetikos ekosistemos vystymasis tebėra siejamas su gaunamomis išmokomis ir lengvatos. Kaip pastebi Energetikos viceministras Vidmantas Macevičius, būtent subsidijas labiausiais vertina susipažįstantys su atsinaujinančių energijos išteklių įdarbinimu ir perspektyvumu vartotojai bei įmonės.

„Valstybei įgyvendinant nacionalinį atsinaujinančių išteklių energijos veiksmų planą pastebime, kad subsidijos yra labiausiai veikianti priemonė Lietuvoje, kai tai, ką gavai, nereikia grąžinti. Finansų inžinerija lietuviams dar neatrodo tokia patraukli, vis dar esame įpratę gavę saldainį jį paimti, o daugiau ilgalaikės grąžos generuojančių, tačiau padidinančių įsipareigojimų kiekį, paskolų vengiame. Vis dėlto, ES fondų lėšomis suteikiamos paskolos yra finansiškai tvaresnis sprendimas visam energetikos sektoriui“, – sako Viceministras.

Bandydama keisti visų energijos vartotojų požiūrį link darnaus ir efektyvesnio energijos vartojimą, Energetikos ministerija įpareigojo energijos tiekėjus konsultuoti ir šviesti vartotojus. Taip gyventojai ne tik susipažįsta pagrindiniais energijos taupymo principais, bet ir gali gauti praktiškus patarimus, kaip sumažinti išlaidas energijai prisidedant prie mažesnio aplinkos teršimo ir energijos sąnaudų mažinimo.

„Pokytis vartotojo elgsenoje yra pats reikšmingiausias, tačiau tai padaryti sudėtingiausia. Pakeitus vartotojo įpročius, jei būtų suvartojama iki 50 proc. žaliosios energijos, kurią pats vartotojas pasigamina, pajustume ženklią naudą, be to, energijos nereikėtų esama infrastruktūra siųsti pirmyn ir atgal“, – pastebi V. Macevičius.

Mokosi iš skandinavų

Nors Lietuvoje iš žaliosios energijos išteklių pagaminama daugiau energijos, nei vidutiniškai ES, tačiau energetikos ekspertai perspėja, kad gražiai atrodome tik vertinant bendrąjį energijos kiekį. Energetikos srityje užimti lyderių pozicijų neleidžia ir žemyn tempia „paveldėtas“ balastas – vis dar nemažą dalį elektros energijos importuojame iš užsienio, o mažiausiai – vos 3 proc. žaliosios energijos – sukuriama transporto sektoriuje.

„Problema daugialypė. Turime mažai elektromobilių, elektra varomo viešojo transporto. Esame pasiekę tik tiek, kad degalinėse į benziną, kurį pilame į savo automobilius, įmaišome 5 proc. etanolio. Į dyzelinį kurą pilame 7 proc. biodyzelino“, – keletą reikšmingų aspektų įvardija Energetikos viceministras. Ateityje, bendradarbiaujant su Žemės ūkio ministerija, viliamasi įdiegti Skandinavijoje paplitusią gerąją praktiką – vietoj gamtinių dujų skatinti biometano, iš biologiškai suyrančių medžiagų išgaunamų dujų, naudojimą.

„Žemės ūkio ministerijos remiamos įmonės prisidėtų išvalant biometano dujas ir, pasiekus gamtinių dujų kokybę, jas būtų galima panaudoti transporto sektoriuje. Tokių dujų suvartojimas išaugtų dvigubai gatvėmis riedant biometanu varomam viešajam transportui“, –  pastebi V. Macevičius.

Žvelgiant į bendrą elektros vartotojų sudėtį, Vyriausybė atkreipė dėmesį į tai, jog 80 proc. vartotojų sudaro daugiabučių gyventojai, tad greitu laiku numatytos žaliosios energijos skatinimo priemonės bus skirtos būtent šiai grupei, į tvaresnės energijos paieškas įtraukiant ir žaliųjų jėgainių statytojus bei įrengėjus.

Žaliosios energetikos sektorių Lietuvoje skatina ir „Interreg BSR“ programos iniciatyva „Green PE“, pristatanti galimybes žaliosios energetikos sprendimus kuriančiam mažam ir vidutiniam verslui. Projektu „Green PE“ siekiama efektyvinti žaliosios energijos vartojimą  panaudojant  SiC, GaN junginius  galios konvertavimui tobulinti ir tokiu būdu skatinti rinkos  vartojimą atsinaujinančios energijos, išmaniųjų namų, e-mobilumo taikomosiose srityse. Kauno mokslo ir technologijų parko vaidmuo – informacijos sklaida mažoms ir vidutinėms įmonėms, supažindinant su projekto metu sukurtomis atsinaujinančių elektros energijos šaltinių technologijomis, didinant žinomumą bei technologijų pridėtinę vertę.