Pagausėjus paspirtukininkų būriui mieste, tenka ne tik atidžiau dairytis, bet ir dalintis ribota erdve su daugiau eismo dalyvių. aikinojoje sostinėje paspirtukų entuziastai atšvaitus pavertė patogiu dėvėti aksesuaru. Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusi „Mero paspirtukų“ komanda sukūrė atšvaitų juostų rinkinį šeimoms ir pavieniams pėstiesiems. Visus verslo procesus Lietuvoje – nuo bendruomenių informavimo iki atšvaitinės medžiagos siuvimo vietinėje siuvykloje – atliekanti komanda neabejoja, kad dėmesys savo aplinkai ir kūrimas „savam ratui“ yra pasiteisinanti strategija.
Gavo daugiau dėmesio ir atsakomybių
„Eismo dalyviams svarbu vieniems kitus matyti ir gerbti, kad ir kaip banaliai tai skambėtų. Pirminė patogių ir iš tiesų funkcionuojančių atšvaitų idėja gimė mūsų paspirtukų bendruomenėje. Pasiuvę liemenes pradėjome testuoti ir pamatėme, kad ant pečių užmesta kuprinė neretai paslepia liemenę, taigi ir atšvaitą. Ėmėme ieškoti sprendimo – taip gimė diržai su jungtimi“, – verslo pradžią prisimena MB „Merola“ įkūrėjas Šarūnas Jurelė.
Susidomėjimo tradicines liemenes pakeitusiais diržais netrūko. Tokių juostų testavimo procese dalyvavo ir Kauno bėgikai, dviratininkai, paspirtukininkai – dėl to galutinis rezultatas tapo universalus, apimantis įvairius aktyvaus judėjimo kelyje atvejus. Patobulinta juostų jungtis leidžia susegti diržus į „T“ formos atšvaitą, taip padvigubinant atšvaitinį plotą ir neleidžiant diržams nuslysti nuo kuprines.
„Pavyzdžiui, dviračių mėgėjai įvardijo problemą, kad, rodant posūkį tamsiu paros metu, vairuotojai nemato jų rankų – dėl to papildėme projektą riešo juostelėmis. Bėgiojantys tamsiu paros metu skundėsi, kad jų riešai nepastebimi, o dėvėti įprastus plastikinius atšvaitus nepatogu dėl prakaito. Jiems sugalvojome ilgesnes juostas rankoms, tvirtinamas ant žasto, bei pritaikėme juostas kulkšnims“, – prisimena Š. Jurelė.
Vietiniai vertina kokybę
Juostų rinkinį sudaro 7 dalys, leidžiančios sukurti skirtingas kombinacijas, o vieno tokio komplekto pakanka trijų asmenų šeimai apsaugoti kelyje. Su paspirtukais po miestą keliaujančios šeimos itin vertina kokybę, todėl teko ieškoti tvaresnio ir ilgaamžiškesnio sprendimo nei šviesą atspindinčiais dažais nupurškiami audiniai. Kauno mokslo ir technologijų parke įsikūrusi komanda ėmė naudoti specialią atšvaitinę odą, padidinančią atspindžio plotą, ir suteikiančią gaminiui estetikos bei tvirtumo.
Skirtingas komplekto dalis galima kombinuoti tarpusavyje, vienu metu pakanka dėvėti bent porą dalių, kad būtų užtikrintas visapusiškas matomumas. Alternatyvių transporto priemonių entuziasto sukurta naujovė, patobulinta sagtis atšvaitiniams diržams, yra vienas esminių kriterijų pritraukusių dviratininkų ir paspirtukininkų bendruomenės dėmesį.
Diržų kūrėjas – vienas žymiausių paspirtukininkų Lietuvoje, kartu su sūnumi rengiantis personažų Mero ir Meriuko vaizdo tinklaraštį. Kaunietis pastebi, kad šalyje besiplečianti paspirtukininkų bendruomenė sąmoningėja ir vis daugiau dėmesio teikia saugumui. „Į bendruomenę jungiasi jaunos šeimos, kurios nori rodyti gerąjį pavyzdį savo atžaloms, moko dėvėti apsaugas, kurios nebėra nuobodžios ar trukdo judėti. Mums rūpi bendruomenė, todėl patys edukuojame ir pristatome naujoves”, – pasakoja Š. Jurelė.
Kurti bendruomenei – iššūkis
Visoje Lietuvoje veikianti paspirtukininkų bendruomenė leidžiasi į bendrus žygius, išbando šiai transporto priemonei kuriamas technologijas ir naujoves rinkoje. Pernai rugpjūtį, antro žygio metu, 62 paspirtukais ratuoti dalyviai įveikė didžiąją daugumą pagrindinių Kauno takelių. Keliautojai dalijosi patirtimi apie važiavimo ypatumus, pamokomis kaip taupyti bateriją, kaip išgauti didesnį greitį ar trumpesnį stabdymo kelią, prižiūrėti paspirtukus, kaip juos transportuoti ar saugoti, kaip važinėti su vaikais.
Verslininkas sako, kad, nors kurti sprendimą bendruomenei, kurios dalis ir pats esi, yra neabejotinas pranašumas, leidžiantis sutaupyti laiko „įsijaučiant į kliento kailį“, pats procesas kainuoja gerokai daugiau. „Kurdamas savam ratui sieki, kad galutinis produktas būtų geresnis netgi jei kurtum vien sau – juk negali nuvilti bendraminčių ar siūlyti kompromisus“, – akcentuoja Š. Jurelė.
Kauniečio sukurtos juostos masinei gamybai ruošiamos Lietuvoje – jas siuva laikinojoje sostinėje įsikūrusi „Monomy“ vaikiškų rūbų siuvyklėlė. „Puikiai sutarėme su siuvyklos darbuotojomis ir pasiūlėme avantiūrą. Tai didelio kruopštumo reikalaujantis darbas, kuris, beje sudaro didžiąją produkto savikainos dalį, tačiau galime didžiuotis, kad šis sprendimas gimė ir toliau vystomas Lietuvoje“, – teigia verslininkas.
Kol kas juostų kūrėjai daugiausia užsakymų sulaukia iš alternatyvių transporto priemonių mėgėjų bendruomenės, dėka rekomendacijų ir socialinių tinklų forumų bei grupių. Internetu parduodamos juostos nėra pagrindinis kauniečio verslas, tačiau perspektyvas užsienio – ypač Vokietijos ir Olandijos rinkoje – įžvelgiantis Š. Jurelė tikisi, kad greitu laiku atšvaitines juostas bus galima įsigyti didžiosiose šalies sporto prekių parduotuvėse.