Neseniai augalų šaknų tyrimus Vytauto Didžiojo universitete atlikę biomedicinos srityje besispecializuojantys lietuviai UAB „Frazija“ sulaukė gerų žinių – jų darytos prielaidos ir bandomieji variantai pasiteisino, tad planuoja kitą žingsnį – tęsti eksperimentus, po kurių seks kosmetikos gamyba. Verslininkai įsitikinę, kad susidomėjimas sveika gyvensena ir atsigręžimas į natūralias gamtos dovanas žmogaus sveikatai yra būtent tai, ko šiuo metu ieško vartotojai, siekiantys tvaresnio santykio su aplinka, o grožio pramonei į tai investuoti ne tik naudinga, bet ir būtina.
Augino specialiose spintose
„Užsakėme tyrimus biologiškai aktyvių junginių turinio tyrimams kai kuriose vaistinėse augalinėse „barzduotose“ šaknų kultūrose. Šie tyrimai gali pateikti atsakymą į klausimą apie fitopatogeninių bakterijų poveikį augalų ląstelių metabolizmui ir paskatinti augalus gaminti žmogaus organizmui naudingas medžiagas. Tuo pačiu metu šio tyrimo rezultatai gali suteikti galimybę parinkti šaknų linijas, kurioms būdingas didelis junginių su medicininėmis savybėmis kaupimasis“, – sako Karolis Gedvilas, UAB „Frazija“ vadovas.
Kaune veikiančios Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkos chemijos tyrimų laboratorijos mokslininkai matavo ir analizavo augalų šaknyse aptinkamų antioksidantų kiekius ir rūšis. Tokios šaknys, auginamos specialiuose bioreaktoriuose, ateityje gali tapti medicininių junginių, naudojamų medicinoje ir kosmetologijoje, šaltiniu. Pavyzdžiui, tokiu būdu išgauti antioksidantai ir DNR apsaugos priemonės įeitų į kosmetikos preparatų su antisenėjimo savybėmis sudėtį.
Padeda išlikti konkurencingiems
„Džiaugiamės, kad tokia kosmetika yra įdomi verslui ir turi vartotojų paklausą, nes joje yra natūralių augalinės kilmės ingredientų. Kosmetikos gamintojai atkreipia dėmesį į natūralių produktų poreikį, todėl grožio industrijai siūlo tvaresnius ir ekologiškesnius produktus, papildytus iš augalų išgaunamomis veikliosiomis medžiagomis“, – teigia K. Gedvilas.
Beveik mėnesį vykęs tyrimas patvirtino, jog pirminė idėja turi potencialo ir komercinį pagrindą. Vis dėlto, biomedicinos srityje besispecializuojančios lietuvių įmonės vadovas pastebi, kad panašių tyrimų, kol aptiktos naudingosios medžiagos atsidurs maisto papilduose ir natūralioje kosmetikoje, dar prireiks ne vieno, tačiau tai nuteikia toliau gilintis į šią sritį ir tikėtis sėkmingos komercializacijos.
„Be abejo, moksliniai tyrimai yra naudingi, juk mokslas, inovacijos ir konkurencingumas neatsiejami dalykai. Bet kokia įmonė, laikanti save technologine ir inovatyvia, privalo tam tikrą dalį pelno investuoti į MTEP, priešingu atveju ji rinkoje taps nekonkurencinga“, – pastebi verslininkas.
Nemokamai šiuos mokslinius tyrimus įmonė atliko dėka tarptautinio „Interreg BSR“ projekto „Baltic TRAM“. Kauno mokslo ir technologijų parkas, įsitraukęs į šią iniciatyvą, kvietė Lietuvos įmones nemokamai pasinaudoti mokslinių tyrimų centrų laboratorijomis Lietuvoje ir Vakarų Europoje, konsultuotis su tyrėjais bei mokslininkais.